uitpraatte

Uit WikiWoordenboek

Nederlands

Uitspraak
Woordafbreking
  • uit·praat·te

Werkwoord

vervoeging van
uitpraten

uitpraatte

  1. (in een bijzin) enkelvoud verleden tijd van uitpraten
    • ... dat ik uitpraatte. 
    • ... dat jij uitpraatte. 
    • ... dat hij, zij, het uitpraatte.