abitus
Latijn
Woordafbreking
- ab·i·tus
Woordherkomst en -opbouw
Zelfstandig naamwoord
ăbĭtŭs m
- vertrek, afreis, het weggaan [1]
- (metonymie) de uitgang, d.i. de plaats waar men uitgaat [2]
- (in meervoud) [3]
Verbuiging
enkelvoud | meervoud | |
---|---|---|
nominatief | ăbĭtus | ăbĭtūs |
genitief | ăbĭtūs | ăbĭtuum |
datief | ăbĭtuī (ăbĭtū) | ăbĭtibus |
accusatief | ăbĭtum | ăbĭtūs |
vocatief | ăbĭtus | ăbĭtūs |
ablatief | ăbĭtū | ăbĭtibus |